Tikriausiai visi, kas rūpinasi savo aplinka ir sveikata, nemažai laiko praleidžiame galvodami apie geriamo vandens kokybę, taigi ir visus tuos patogius daugkartinio naudojimo vandens gertuves, kurias visuomet turime su savimi. Bet kaip dėl vandens, kurį duodame savo augintiniams?
Pasirodo, vanduo, kurį pasirenkame duoti savo augintiniams, gali jiems padėti arba pakenkti, atsižvelgiant į tai, iš kur jis atkeliauja ir kokių mikroskopinių teršalų gali būti vandenyje.
KUO PAVOJINGAS GYVŪNAMS YRA KIETAS VANDUO?
Kietas vanduo – tai vanduo, kuris iš dirvožemio arba šalia vandens šaltinio pasisavino magnio ir kitų mineralų, tokių kaip kalcis. Vanduo iš čiaupo, kuriame gausu mineralų, gali susidėvėti jūsų prietaisus, tačiau taip pat gali išsausinti plaukus ir odą, o tai gali sukelti sunkų naminių gyvūnėlių niežėjimą. Prieš keletą metų atliktas tyrimas nustatė ryšį tarp kačių geriamojo kieto vandens ir padidėjusio šlapinimosi problemų.
CHLORO POVEIKIS
Chloras yra diskutuotina nuolatos tema tarp sveikatos ekspertų, susijusių su vandens kokybe, daugiausia dėl to, kad chloras yra tikslingai dedamas į vandenį kaip valymo proceso dalis. Nors chloras naikina patogenus, kuo daugiau chloro pridedama prie vandens tiekimo, tuo didesnė šalutinio poveikio rizika. Tai ypač aktualu kalbant apie naminius gyvūnus, kurie dėl chloro poveikio gali patirti virškinimo trakto problemų, odos niežėjimą ir akių paraudimą.
PESTICIDAI IR TRĄŠOS
Pesticidai ir trąšos yra toksiškos naminiams gyvūnams. Daugelis žmonių perėjo prie netoksiškų alternatyvų, kurios sprendžia kenkėjų ir piktžolių problemas nekenkiant aplinkai ar nekeliant pavojaus žmonėms ir gyvūnams, tačiau vis dar yra pavojingų produktų, kurie patenka į dirvą ir mūsų vandens tiekimą. Dažniau tai gali pasitaikyti kaimo vietovėse, kur vanduo imamas iš nepatikrinto šulinio arba kitų neapdorotų šaltinių.
KITI GALIMI TERŠALAI, Į KURIUOS SVARBU ATKREIPTI DĖMESĮ
Nitratai. Vanduo, kuriame yra didelė nitratų koncentracija, paprastai teka per nitratų pilną dirvą. Jūsų augintiniams tai gali reikšti lengvą pilvo skausmą, viduriavimą ir dažną šlapinimąsi arba sunkesnius simptomus, tokius kaip drebulys, traukuliai.
Geležis. Dažnai galite pajausti metalo skonį vandenyje, tačiau augintinis – ne. Geležies perteklius geriamajame vandenyje gali turėti daug neigiamų padarinių sveikatai. Ankstyvieji simptomai gali būti nuovargis, svorio kritimas ir sąnarių skausmas.
Nešvarumai. Purvas atrodo nekenksmingas, bet tai, kas yra purve, gali būti ypač pavojinga gyvūnui. Todėl svarbu neleisti gyvūnams gerti iš balų.
Cheminės medžiagos. Taip, vanduo yra cheminė medžiaga, bet vandenyje neretai pasitaiko ir nesaugių cheminių priemaišų, purvo, nuosėdų.
Taigi, išvada peršasi viena. Jei patys dvejojate vandens kokybe ir jo negertumėte, jokiais būdais jo neduokite ir savo augintiniams, o pirmiausia kokybės problemas išspręskite su vandentvarkos specialistais, kurie parinks tinkamus vandens filtrus jūsų namams. Taip saugosite ir savo, ir savo gyvūnų sveikatą.
