Šeimos nario ar draugo mirtis yra traumuojantis įvykis. Ši trauma sustiprėja keliaujant į užsienį. Repatriacija – tai procesas, kai žmonių palaikai iš svetimos teritorijos perkeliami į mirusiojo gimtąją žemę. Žmonių palaikų gabenimas į gimtąją šalį gali būti sudėtinga, varginanti ir brangi procedūra. Reikalingas didelis organizavimas, apimantis ryšius tarp kelių agentūrų. Šioje apžvalgoje bus aptarti žingsniai, susiję su žmonių palaikų repatriacija po keliautojo mirties užsienyje. Vertinant su repatriacija susijusias procedūras, iškyla nemažai bendrų temų. Susisiekimas su vietos nacionaline ambasada, kelionių draudimo brokeriu ir kelionių organizatoriumi, jei taikoma, yra svarbūs pradiniai žingsniai grąžinant mirusį keliautoją. Ambasada turės patirties sudarant protokolus ir gali padėti įveikti kalbos barjerus, sutelkti atitinkamas vietos valdžios institucijas ir susisiekti su šeimos nariais. Ambasada taip pat gali padėti šeimos vardu gauti svarbius dokumentus, pvz., medicininius mirties priežastį liudijančius liudijimus, jei to prašoma. Konsuliniai pareigūnai taip pat gali būti laikinais mirusio asmens turto saugotojais, jei joks kitas teisėtas atstovas nedalyvauja užsienio valstybė, kurioje įvyko mirtis.
Tačiau ambasados negalės finansuoti palaikų repatriacijos; palaikų repatriacijos išlaidas turi padengti mirusiojo šeima. Išlaidos įvairiose šalyse skiriasi, transportavimo atstumas, skrydis ir krovinio svoris yra pagrindiniai kintamieji nustatant išlaidas. Kelionių draudimas gali padėti padengti kai kurias išlaidas, atsižvelgiant į polisą, o nepriklausomi nacionaliniai fondai taip pat gali suteikti piniginę pagalbą konkrečiomis aplinkybėmis.
Būtina oficialiai identifikuoti mirusiojo palaikus. Taisyklės, nustatančios, kas gali identifikuoti mirusį asmenį, skiriasi priklausomai nuo šalies ar jurisdikcijos. Daugeliu atvejų tapatybę nustatyti gali atlikti mirusiojo kelionės draugas arba verslo partneris; tačiau tam tikromis aplinkybėmis gali prireikti, kad šeimos narys vyktų į mirties šalį, kad oficialiai patvirtintų mirusiojo tapatybę. Tada turi būti priimtas sprendimas grąžinti palaikus į tėvynę arba palaikus palaidoti ar kremuoti dabartinėje vietoje. Visi karstai, kertantys tarptautines sienas, turi būti iškloti metalu. Manoma, kad šiam tikslui tinka cinko arba švino apmušalai. Šie karstai netinka kremuoti, todėl reikia imtis papildomų priemonių, jei palaikai bus kremuojami. Daugiau informacijos galite rasti internete.
